E. komercija sparčiai skinasi kelią ir Lietuvoje: jau įpratome atsiskaityti naudodamiesi elektronine bankininkyste, pirkti elektroninius bilietus ar užsisakyti bestselerį į namus. Žvelgiant į mūsų šalies interneto teritoriją, matyti, kad e. komercija Lietuvoje yra viena iš bene sparčiausiai augančių ūkio šakų. Kartu tai ir neišnaudotų galimybių laukas, kadangi konkurencija elektroninių aukcionų ir internetinių parduotuvių rinkoje yra dar labai silpna.

Varganas prekių pasirinkimas

Sunku pasakyti, kokios priežastys lemia varganą prekių ir paslaugų pasirinkimą internete. Tai gali būti baimė rizikuoti, nuogąstavimai dėl tariamai per mažos rinkos paklausos, psichologinis virtualumo, neapčiuopiamumo vengimas, lėtumas priimant sprendimus. O gal paprasčiausiai idėjų stoka?

Daugeliu atveju šie nuogąstavimai yra nepagrįsti, kadangi rinka yra jau subrendusi, turime pakankamą skaičių vartotojų, taip pat ir techninė interneto sprendimų palaikymo pusė – duomenų centrai ir elektroninių duomenų apsaugos sprendimai – niekuo nenusileidžia nuo Vakaruose siūlomų.

Atsižvelgusios į šiuos palankius veiksnius, Lietuvos kompanijos turėtų ryžtingiau investuoti į elektroninę komerciją ir suskubti pasinaudoti vis dar „pirmo atėjusio“ privalumais.

Buvo skaudžių bankrotų

Verta prisiminti, kad į e. komercijos vandenis lietuviai bandė bristi dešimto dešimtmečio pabaigoje: tada sudalyvavome vadinamajame pasauliniame interneto sprendimų bume, kuris vėliau dėl skaudžių bankrotų buvo pervadintas į interneto „burbulą“.

E. komercijos burbulo sprogimas nuvilnijo ir Lietuvos elektroninės prekybos srityje. Tačiau jeigu Vakarų šalyse e. komercijos nuosmukį nulėmė neišspręstos logistikos ir sandėliavimo problemos, tai lietuviškos e. parduotuvės nunyko dėl lankytojų stokos: tuo metu buvo palyginus mažai interneto vartotojų, nebuvo efektyvių apmokėjimo sistemų, šlubavo techninė sprendimų pusė.

Šiandien lietuviškos e. komercijos kontekstas yra iš esmės pasikeitęs į gerąją pusę: visų pirma, interneto vartotojų skaičius per dešimtmetį išaugo 10 kartų, antra – komerciniai bankai pasiūlė vartotojams patogias ir pakankamai patikimas atsiskaitymo sistemas.

Galų gale, techninė IT platformų pusė, vaidinanti toli gražu ne paskutinį vaidmenį šioje srityje, taip pat žymiai patobulėjo.

Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, galima sakyti, kad šiandien, investuojant į elektroninės komercijos šaką, 10 kartų daugiau nei prieš dešimtmetį išaugo galimybės sulaukti sėkmės.

Žinoma, prieš neriant į mūsuose vis dar „mėlynus“ e. komercijos vandenis, derėtų turėti aiškią viziją, įvardinti sau pagrindinius rinkodaros veiksnius bei išspręsti techninę plano pusę – juk kalbame apie virtualų verslą, kuris paremtas elekotroniniais duomenimis ir sklandžiu jų judėjimu, todėl sėkmingas startas virtualioje erdvėje reikalauja investicijų, žinių ir profesionalios IT specialistų pagalbos.

Šaltinis: Mindaugas Pranskevičius, „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius, delfi.lt, 2008 birželio mėn. 26 d. 16:11

« Interneto vadovai atvėrė vartus šimtams naujų domenų vardų | Kinijos Šaolinio vienuolynas atidarė interneto parduotuvę »