Europos Komisija rezga mazgą
2007-01-12
Europos Komisijos (EK) sprendimai gali sutrikdyti tarptautinę prekybą internetu. EK siūlo, kad pardavėjai laikytųsi taisyklių, kurios galioja pirkėjo šalyje.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje įkurta internetinė parduotuvė, norėdama parduoti prekę lenkui ar vokiečiui, turi laikytis tose šalyse galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių prekybą. Didžiausios tarptautine prekyba užsiimančios bendrovės praktiškai turėtų laikytis visų teisės aktų, galiojančių visose ES šalyse.
Britų prekybininkai nerimauja, kad dėl to gali kilti teisinis chaosas, o mažesnės įmonės, besiverčiančios tik elektronine prekyba, bus priverstos prekes ir paslaugas siūlyti tik savo šalyje, praneša BBC.
"Įmonės gali išleisti nemažai pinigų ir laiko norėdamos išsiaiškinti teisės aktų skirtumus tose šalyse, kuriose prekiauja. Arba blogiausiu atveju turės sustabdyti perkybą internetu užsienyje", - sako Džonas Kridlandas (John Cridland), Britų pramonės konfederacijos vadovas.
Anot Andriaus Bakučio, internetinių sprendimų bendrovės "e-sense" konsultanto, EK siūlymas elektroninių parduotuvių bendrovėms laikytis pirkėjo šalies įstatymų suduotų rimtą smūgį tarptautinei elektroninei prekybai ir stabdytų jos plėtrą.
"Kol kas Lietuvos rinka tarptautiniu mastu neteikia didelių pajamių stambiems užsienio elektroninės prekybos tinklams. Todėl tikėtina, kad kai kuriems iš jų būtų pigiau nutraukti tarptautinę prekybą su Lietuva nei atlikti teisės aktų palyginimą ir samdyti teisininkus, kurie nuolat stebėtų teisės aktų pasikeitimus", - sako p. Bakutis.
Jo žodžiais, EK siūlymas galėtų užkirsti kelią ir Lietuvos prekybininkams, turintiems ambicijų plėsti elektroninę prekybą į užsienio valstybes, o "papildomos investicijos būtų praktiškai nepakeliamos smulkiesiems prekeiviams".
Interneto sprendimų bendrovės "Gaumina" direktorius Darius Bagdžiūnas mano, kad daugelyje tinklalapių, kuriuos šiandien laikome nemokamais, vartotojas savaip sumoka žiūrėdamas interneto reklamą, o skubėjimas apmokestinti tokias paslaugas kaip elektroninis paštas, kurį vartotojas priprato gauti nemokamai, gali baigtis vartotojų perėjimu pas nemokamas paslaugas teikiančius konkurentus.
"Vartotojo noras mokėti už informaciją priklauso nuo informacijos teikiamos vertės. Jau ilgus metus įvairios bendrovės Vakaruose sėkmingai parduoda tyrimus, vykdo nuotolinius mokymus ar prekiauja akcijų biržos prognozėmis - vartotojas tai vertina ne kaip išlaidas, o kaip investiciją", - sako jis.
Šaltinis: 2007-01-26, Verslo žinios, Justina Juršytė
<--Internetu apsipirko 25% Lietuvos internautų | Microsoft apsaugos elektronines parduotuves-->