Internetinių parduotuvių kūrimas

E. komercija Lietuvoje skinasi vietą po saule


2007-08-23

E. komercija Lietuvoje skinasi vietą po saule, bet vis dar didelė dalis potencialių vartotojų į galimybę pirkti prekes ar paslaugas internetu žiūri nepatikliai. Pasitikėjimo, viliamasi, įneš Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas.

Ir verslininkai, ir teoretikai apie elektroninės komercijos padėtį Lietuvoje kalba jau optimistiškiau.
"Ji tikrai nėra bloga. E. komercija laipsniškai įsisuka, tai rodo ir statistikos duomenys", – konstatuoja Rimantas Gatautis, Elektroninio verslo tyrimų centro direktorius.
Anot jo, e. komercijos sektorius "verslas verslui" (operacijos tarp įmonių) progresuoja sparčiau. Didesnį pagreitį įgauna didmeninė prekyba ir e. bankininkystė.
Tačiau "verslas – vartotojui" (interneto parduotuvės ir pan.) į priekį iriasi lėčiau. Tačiau panaši tendencija, anot jo, vyrauja visoje Europoje.
"Pirkti internetu žmonėms trukdo pasitikėjimo stoka – baiminamasi, kad nesaugu, kad apvogs, pasisavins duomenis, nepristatys prekių. Čia jau teisinės bazės spragos. Štai JAV interneto prekyba sukasi puikiai, mat ten stiprūs vartotojų apsaugos įstatymai, prekes galima grąžinti ir t. t.", – dėsto p. Gatautis.
Tačiau neseniai priimtas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas jau turėtų sukurti sąlygas labiau pasitikėti e. komercija ir Lietuvoje.
"Mat jis labiau drausmins e. pardavėjus, taigi sudarys prielaidas labiau jais pasitikėti. Kartu populiarėti ir e. komercijai", – aiškina Mindaugas Civilka, advokatų kontoros "Norcous & Partners" asocijuotas teisininkas.

Nepagrįstos baimės
VŽ kalbinti interneto prekeiviai apie naująjį įstatymą dar negirdėjo, tačiau ir be jo mato prekybą augant, nors ne be problemų.
Ernestas Kačerauskas, bilietų prekybos UAB "Tiketa" generalinis direktorius, sako, jog e. bilietai populiarėja milžiniškais tempais. Prieš 2,5 metų startuojant paslaugai bilietų pardavimai ir rezervacijos internetu sudarė 5% visų "Tiketos" parduotų bilietų, o dabar jų yra 30%.
"Po poros metų tikimės parduoti internetu jau bent pusę bilietų. Kita vertus, JAV analogiškos bendrovės praktiškai visus bilietus parduoda internetu. Mes irgi to siekiam, tačiau revoliucijos neįvyksta per dieną", - svarsto jis.
Anot p. Kačerausko, dar juntamas dalies žmonių nepasitikėjimas e. bilietu.
"Kitų didelių kliūčių e. komercijai aš nematau. Tendencijos geros, prie to stipriai prisidėjo bankai. Aišku, internetas galėtų dar sparčiau plėtotis, ypač provincijoje", – kalba jis.
Tačiau Vygantas Milašiūnas, interneto knygyną www.patogupirkti.lt turinčios UAB "Patogu pirkti" direktorius, sako, jog nors prekyba auga, tempai galėtų būti smagesni. 3,5 metų veikiantis knygynas pernai pasiekė 0,9 mln. Lt apyvartą – 64% daugiau nei 2004 m., pirkėjų skaičius augo 30%.
"Lietuvoje e. komercijos vartotojų – vos 2% visų internautų, Vakarų Europoje – apie 20%. Pagrindinė kliūtis – mažas interneto vartojimas Lietuvoje, nepatyrę ir konservatyvūs vartotojai, dar atsargiai žiūrintys į e. komerciją. Manau, kad padėtis pasikeistų, reikia laiko, taip pat daugiau paslaugų, nes dabar internete nelabai yra ką pirkti. Lūžio e. komercijoje aš tikiuosi po kokių trejų metų", – dėsto jis.

Pasitikėjimo slenkstis
Modestas Tamutis, internetinę kompiuterių parduotuvę gerakaina.lt turinčios UAB "Flopo informacinės sistemos" (FIS) komercijos direktorius, pripažįsta, jog dar neišplitęs įprotis pirkti internetu, o kad e. komercija išpopuliarėtų, turi atsirasti ir daugiau interneto parduotuvių.
"Mūsų parduotuvėje padėtis sparčiai gerėja. E. prekybą pradėjome 2003 m., tuomet naudos buvo nulis. O 2005 m. reikalai pajudėjo, mėnesio apyvarta būdavo net 230.000 Lt", – džiaugiasi jis.
Šiuo metu 25% FIS pardavimų sudaro pardavimai internetu.
Pasak p. Tamučio, verslui padėjo keletas veiksnių: ženkliai išplėstas e. parduotuvės asortimentas, aktyvi reklama, šiemet pasiūlyta 2% nuolaida perkant internetu.
Jis taip pat pritaria, kad sunkiausia įveikti vartotojų nepasitikėjimą – baimę, kad apgaus, nepristatys prekių ir pan.
"Pasitikėjimui įgyti reikia, laiko. Mums padėjo tai, kad turime daug tikrų parduotuvių, esame žinomi. Įsitikinome, jog tai žmonėms kelia pasitikėjimą – jie jaučiasi saugesni pirkdami internetu iš tų, kurie turi ir tikrus prekybos taškus", – patirtimi dalijasi p. Tamutis.

***
SUDĖLIOTI TAŠKAI
Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, aiškina Mindaugas Civilka, advokatų kontoros "Norcous & Partners" asocijuotas teisininkas, jau aiškiai nustatyta, kada e. sutartis dėl paslaugų ar prekių pirkimo laikoma sudaryta.
Numatyta ir aiški atsakomybė už neteisėtą informacijos internete pateikimą, pvz., svetimo prekės ženklo naudojimą.
Apibrėžta, kokia informacija turi būti pateikta interneto svetainėje apie pardavėją – jo fizinės buveinės adresas, įmonės pavadinimas, telefonas ir kt., nebeužteks tik e. pašto adreso.
Taip pat aiškėja, kaip vartotojas gali ginti savo teises, jei perka prekes užsienio e. parduotuvėse, o jos pristatomos Lietuvoje.

Sigita Migonytė , Verslo žinios

<--Internetu apsipirko 25% Lietuvos internautų | Svarbiausia - pasitikėjimas-->