Interneto svetainė – savivaldybės veidrodis

Savivaldybių interneto svetainių kūrimosi raida 

Pirmieji Lietuvos savivaldybių puslapiai internete pradėti kurti apie 1995–1996 metus. 1997 m. buvo sukurta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) interneto svetainė www.lsa.lt . Reikia pripažinti, kad savivaldybių interneto svetainės kūrėsi neaktyviai – 2000 m. jas turėjo tik 35 savivaldybės iš 60 (58 proc.). Kad paskatintų šią veiklą, LSA ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva 2002 m. buvo tuo metu parengtos „Rekomendacijos Lietuvos savivaldybių interneto svetainėms“. Šios rekomendacijos buvo vienintelė parama savivaldybėms kuriant interneto svetainės viziją, formuluojant užduotis svetainių kūrėjams.

Žinoma, vien tik rekomendacijų parengimu LSA neapsiribojo: rengėme seminarus, mokymus savivaldybių atstovams, atsakingiems už interneto svetaines. Taip pat aktyviai bendravome su atsakingomis vyriausybinėmis institucijomis, siekdami sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijas, jų įstaigas ir funkcijas.

2006 m. spalio 25 d. buvo išleistas Vyriausybės nutarimas „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aprašo patvirtinimo“ nauja redakcija. Šiame apraše buvo išdėstyti bendri reikalavimai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms, taip pat suvienodintos įstaigų interneto svetainės, užtikrinant jų veiksmingumą ir jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes ir reguliarų informacijos atnaujinimą. 

Ar svetainės atitinka reikalavimus?

Be išlygų pasakyti būtų sunku, tačiau galima pažymėti, kad pastaruoju metu savivaldybių interneto svetainės keičiasi. Anksčiau sukurtosios neatitiko visų Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše išdėstytų reikalavimų. Be to, svetainių dizaino technika tobulėja ir laikui bėgant  dizainas pasensta morališkai, nebeatitinka standartų. Todėl savivaldybės turėtų rasti lėšų svetainės dizaino atnaujinimui. Visa tai turi įtakos svetainių lankomumui, greitai informacijos paieškai. Jeigu analizuotume svetaines pagal aprašo reikalavimus, galima drąsiai teigti, kad didesnė jų dalis tuos reikalavimus atitinka, gal vienos daugiau, kitos – mažiau.

Išsamesnis dabartinių savivaldybių svetainių atitikimas reikalavimams būtų toks: savivaldybių svetainėse pateikiama savivaldybės struktūra ir kontaktai (100 proc.), teisinė informacija: teisės aktai, teisės aktų projektai (96 proc.), planavimo dokumentai (76 proc.),  informacija apie savivaldybės veiklą (88,3 proc.), veiklos kryptys (63 proc.), savivaldybės nuostatai (64 proc.) , naujienos (95 proc.), tarptautinis bendradarbiavimas (66 proc.), naudingos nuorodos (55 proc.) (žr. schemą). Be to, reikėtų pažymėti teigiamą kai kurių svetainių bruožą, kad svarbiausia su savivaldybės veikla susijusi informacija, be lietuvių, pateikiama anglų ar kita užsienio kalba – 83,3 proc., naujienų prenumerata – 40 proc., klausimai-atsakymai – 81 proc.

Šie rodikliai duoda pagrindą manyti, kad daugelio savivaldybių interneto svetainės parengtos pagal visus pagrindinius aprašo reikalavimus. Labai svarbi interneto svetainių dalis „Viešosios paslaugos”, jose pateikiamos savivaldybės viešosios paslaugos teikiamos elektroniniu būdu. Tačiau reikia pasakyti, kad kai kuriose interneto svetainėse ši dalis sunkiai surandama. Šiuo metu  trečio lygio el. paslaugas kol kas teikia 13 savivaldybių (21 proc.), antro lygio – 75 proc. savivaldybių, likusios savivaldybės teikia pirmo lygio el.paslaugas.  

Svetainių trūkumai 

Galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių problemų, susijusių su svetainėmis. Pirmiausia – jose informacija nėra reguliariai atnaujinama. Daugelis savivaldybių savo svetainėse ją atnaujina bent kartą per savaitę. 79 proc. savivaldybių informaciją atnaujina keletą kartų per savaitę. Tačiau pasitaiko svetainių, kur informacija pasenusi. Tai liečia ir skiltį „Savivaldybės naujienos ir aktualijos“. Norėčiau atkreipti dėmesį į įvadinį svetainių puslapį, t. y. reprezentacinį, atspindintį savivaldybės veiklą. Jame turi būti pateikiama pagal savivaldybės funkcijas aktualiausia, labiausiai akcentuotina informacija. Šiuo atžvilgiu gerą įspūdį palieka Vilniaus m., Panevėžio m., Šiaulių miesto ir rajono, Akmenės rajono interneto svetainės.

Tačiau daugelyje kitų, norint rasti norimą informaciją, tenka nemažai paklaidžioti svetainės „margumynuose“. Reikėtų, kad žmogus, atsivertęs įvadinį puslapį, jame rastų naujienas, aktualijas, skelbimus, kontaktinius duomenis ir t. t. Antras svetainių trūkumas – nepakankamas bendravimas su gyventojais. O juk tai yra vienas svarbiausių svetainės tikslų. Žmonėms turi būti sudarytos sąlygos el. paštu ar interneto svetainėje kreiptis į savivaldybę, pateikti klausimus ir gauti į juos atsakymus el. paštu ar šioje interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka.

Labai svarbu aktyviai bendrauti su lankytojais: greitai atsakyti į užklausas, el. laiškus, komentarus. Deja, kol kas  savivaldybių darbuotojai dar nesugeba arba nenori operatyviai atsakyti į lankytojų užklausas. Pavyzdžiui, į el. laišką lankytojas turėtų gauti atsakymą ne vėliau kaip per tris dienas, tačiau jei atsakymai nereikalauja specialaus pasirengimo, šis terminas sutrumpėja iki vienos dienos. Šiuos trūkumus nesunku būtu pašalinti, jeigu savivaldybėse už svetaines atsakingi asmenys vertintų svetainės veiksmingumą. Tai daryti svarbu atsižvelgiant į tai, kokioms funkcijoms atlikti skirta svetainė.

Atliekant svetainės veiksmingumo vertinimus derėtų atkreipti dėmesį į svetainės ir jos atskirų puslapių lankomumo pokyčius, kaip dažnai lankytojai grįžta į svetainę, kiek gauta užklausų, kiek lankytojų paliko atsiliepimus ir t. t. Atlikus vertinimus galbūt galima būtu atsisakyti neveiksmingų ir nelankomų svetainės skyrelių, juos išplėsti ar pakeisti veiksmingesniais, labiau lankomais, traukti į svetainę daugiau žmonėms reikalingos informacijos. Todėl siūlytina reguliariai rengti lankytojų apklausas, analizuoti piliečių poreikius ir atsižvelgiant į tai atnaujinti svetaines. Apžvelgiant svetaines taip pat išryškėja, kad jos nepritaikytos neįgaliems žmonėms. Savivaldybių interneto svetainės turėtų būti pritaikytos naudotis neįgaliesiems, vadovaujantis Neįgaliesiems pritaikytų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Tačiau tik Panevėžio miesto ir Šiaulių rajono interneto svetainės pritaikytos neįgaliesiems.  

Į ką atkreipti dėmesį pertvarkant svetaines  

Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama svetainės kūrimo procesui, svetainės nuolatiniam tobulinimui, atsižvelgiant į gyventojų poreikių analizę ir informacinių technologijų naujoves, nes tai padeda didinti interneto svetainės veiksmingumą. Be to, tinkamai panaudotos interneto teikiamos galimybės – vienas iš veiksmingiausių įrankių, skatinančių gyventojus aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, priimant politinius sprendimus savivaldybių lygmeniu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad: Savivaldybės svetainė – ne savivaldybės darbuotojams. (Tam naudojamas intranetas.) Ji turi būti naudinga savivaldybės gyventojams. Svarbiausi reikalavimai – ji turi būti lengvai surandama, neperkrauta, informacija turi būti pateikiama paprasta kalba, nes svetainėse informacijos ieško daugiausia paprasti žmonės.

Savivaldybės svetainė – ne asmeninė mero, jo pavaduotojų ar kitų tarybos narių svetainė. Manau, kad svetainėse turėtų būti tik mero nuotrauka, kontaktiniai duomenys, mero darbotvarkė, darbai. Svetainė neturėtų būti mero ar kitų savivaldybės politikų nuomonių tribūna.

Populiariausios žymės