Internetas padeda parduoti, tačiau pažeidžia teises
2006-01-28
Didžiumos knygų leidėjų nuomone, internetas kelia grėsmę knygoms: interneto platybėse niekieno nevaržomi skaitytojai gali kopijuoti ir keistis autoriniais kūriniais, todėl rašytojai ir leidėjai netenka didelės dalies pelno. Kopijų platinimas internetu paveikė kino ir muzikos sritį, taigi dar viena interneto auka gali būti leidyba.
Tačiau yra ir kitų nuomonių: Saulius Žukas, leidyklos "Baltos lankos" direktorius, sako, kad bet kokios kopijos - skaitmeninės ar paprastos, turi įtakos leidžiamų knygų pardavimui.
"Kalbant apie mokomąją literatūrą, - jos publikavimas internete tikrai sumažina knygų pardavimus. Jei kalbame apie naujas grožinės literatūros knygas - paskelbti tekstą ar citatų internete yra naudinga. Pavyzdžiui, gali parašyti romaną, jį "išmesti" į internetą - visą tekstą ar 20-30 puslapių - ir tuo pat metu išleisti įprastą knygą. Tokiu atveju knyga gali sulaukti net didesnės sėkmės nei tradiciškai ją pristačius skaitytojams. Internete su kūriniu susipažįsta platesnė auditorija, todėl tai galima vadinti ir reklama. Bet kalbant apie klasikinius tekstus, kurie reikalingi mokymuisi, jų reklamuoti nereikia. Taigi, kai kiekvienas norintis internete gali pasidaryti jų kopijų, iškyla autoriaus teisių problema ir, žinoma, mažėja pardavimai", - kalba p. Žukas.
Garis Frostas, Ajovos universiteto JAV bibliotekos globėjas, mano, kad "skaitymas ekrane" ir skaitmeninė revoliucija iš tiesų paskatins "popierinės" leidybos renesansą. Juk knygų leidyba iš esmės yra skaitmeninė, todėl leidėjai sutaupo pakankamai daug lėšų ir išleidžia daugiau knygų. Bibliofilai neturėtų nerimauti, kad knygos išnyks - nebeliko knygų, skelbiančių lėktuvų ir traukinių tvarkaraščius, bet grožinės ir mokslinės literatūros leidyba klesti.
JAV leidžiamo žurnalo "Forbes" duomenimis, 1993-2004 m., interneto suklestėjimo laikais, pradėjo klestėti ir "popierinė leidyba", išleistų knygų skaičius JAV augo kasmet. Tiesa, 2005 m. JAV išleistų knygų sumažėjo, bet Didžiojoje Britanijoje jų išleista daugiau, - ji tapo šalimi, išleidžiančia daugiausia knygų anglų kalba (206.000 pavadinimų knygų Didžiojoje Britanijoje, 174.000 - JAV).
Internetas - gėris
"Visas savo knygas skelbiu internete, ir tai man padėjo užsidirbti daug pinigų, - žurnale "Forbes" džiaugiasi Coris Doctorowas, mokslinės fantastikos rašytojas. Pirmoji jo knyga pasirodė 2003 m., visas jos tekstas buvo paskelbtas internete, jokių mokesčių nei apribojimų kopijuoti jį nebuvo. Per dieną knyga buvo nukopijuojama maždaug po 30.000 kartų, per 3 m. buvo padaryta 700.000 kopijų.
Pasak rašytojo, nebūtinai visi, kurie "parsisiuntė" knygą, vėliau ją nusipirko, bet tai nereiškia, kad jis prarado pirkėjų - taip jis užkariavo auditoriją. "Tik mažumai knygą nusikopijavusiųjų internete elektroninė knyga yra spausdintos pakaitalas - tai pirkėjai, kurių netekau. Daugumai elektroninė knyga yra priežastis nusipirkti spausdintą. O išplatinti beveik milijoną savo knygos kopijų man nieko nekainavo", - aiškina p. Doctorowas.
Elektroninės knygos yra visuomeninis objektas. Jos gali būti perduotos draugo draugui, persiųstos elektroniniu paštu su šmaikščiais komentarais ir palinkėjimais. Jos pačios save platina.
"Niekas kitas taip gerai neparduoda knygos kaip asmeninė kieno nors rekomendacija - kai dirbau knygyne, mieliausi žodžiai pardavėjams buvo "mano draugas patarė paskaityti...". Knygą pardavė draugas, pardavėjui tereikia ją paduoti. Dabar, klestint elektroninei draugystei, knygos parduodamos net žodžio neištarus. Daugelis rašytojų mano, kad ateityje elektroninės knygos bus skaitomesnės nei spausdintos - keisis auditorija, tobulės technologijos. Negaliu su tuo sutikti. Spausdintos knygos gyvuoja amžius. Yra žmonių, kurie niekad neskaitė ir neskaitys, bet tie, kurie skaito, skaitys visada. Jiems reikia popieriaus", - kalba rašytojas Doctorowas.
Autorinės teisės
Internetas gali padidinti parduodamų knygų skaičių, bet naudojant internete skelbiamus kūrinius pažeidžiamos autorių teisės. Šios problemos sprendimo leidėjai kol kas neranda. Vieni skatina sugriežtinti autoriaus teisių įstatymus, kiti mano, kad vartotojams reiktų suteikti galimybę legaliai naudotis autoriniais kūriniais internete, nes leidėjams tai garantuotų ilgalaikį pelną.
Šių metų spalį kompanija "Adobe" pristatė naują produktą - "Digital Editon", kuris padės sukurti vienodą elektroninių knygų leidybos formatą ir naudos sudėtingą kodavimo sistemą, kad nebūtų pažeistos autorių teisės. Dabar norint skaityti knygą delniniame kompiuteryje, mobiliajame telefone ar asmeniniame kompiuteryje naudojami skirtingi formatai, todėl leidėjai moka programuotojams, kad šie pritaikytų elektronines knygas kiekvienam formatui. Bobo Steino, Pietų Kalifornijos universiteto Knygų ateities instituto direktoriaus, manymu, vien technologijos, saugančios kūrinius, autoriaus teisių problemos neišspręs.
"Tarkime, literatūros kritikas savo nuomonę turi pagrįsti tiksliomis citatomis. Jis turi techninių galimybių naudotis kūriniais internete, bet negali to daryti legaliai. Todėl autoriaus teisių apsauga yra ir politinis klausimas - reikalingi įstatymai", - teigia jis.
"Paprasčiausias pavyzdys - K. Donelaičio "Metai". Šiam kūriniui autoriaus teisės negalioja. Leidykla parengia jį spaudai, išleidžia, ir jeigu tekstas atsiduria internete, kur jį kopijuoja kas tik nori, pažeidžiamos leidėjo teisės. Kada bus sugriežtinta autoriaus teisių apsauga, mano nuomone, - tik laiko klausimas, nes kitaip kai kurie leidėjų darbai netenka prasmės", - sako p. Žukas.
"Autoriaus teisių ir gretutinių teisių įstatyme skelbiama, kad autorius turi išskirtinę teisę leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais internete. Todėl nėra jokio skirtumo, kokia forma kūrinys yra paskelbtas - publikuotas, transliuojamas ar pateiktas internete. Internetas yra tik kita naudojimo erdvė ir kūrinių naudojimas be autoriaus sutikimo yra neteisėtas, - aiškina Veronika Perminienė, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Muzikos kūrinių skyriaus vedėja. - Jeigu grožinės, mokslinės literatūros knygos yra skelbiamos internete, tai nereiškia, kad su jomis galima elgtis kaip kam patinka. Tai yra autoriniai kūriniai, ir bet kokiu atveju autoriaus ar autoriaus teisių turėtojo leidimas reikalingas."
Pasak jos, įstatymas leidžia pasidaryti vieną kopiją be autoriaus leidimo, bet ji gali būti naudojama tik asmeninėms reikmėms.
"Nesakau, kad nereikia imti mokesčio už elektroninių darbų kopijavimą, bet tai neveiksminga - nesunku nusikopijuoti norimą teksto gabaliuką. Todėl reikia apmokestinti ką nors kita, negalima imti mokesčio už priėjimą prie informacijos", - įsitikinęs rašytojas Doctorowas.
Šaltinis: Verslo Žinios, Daiva Sutkutė
<--UAB "Partner1" - įteiktas sertifikatas "Stipriausi Lietuvoje" | E. verslo konsultacija. El. parduotuvės kūrimas-->