„Noriu paklausti dėl elektroninės parduotuvės įkūrimo. Man 18 metų, mokausi 12 klasėje ir man įdomu sužinoti, kokius mokesčius turėčiau mokėti valstybei norėdamas legaliai prekiauti? Skaičiau, kad reiktų mokėti po 72 Lt/mėn. + 33 proc. metinio pelno. Ir viskas?“, klausia VersloSavaite.lt skaitytojas. Konsultuoja teisinių paslaugų kontoros „D Legals“ teisininkė Vaiva Bruzgulytė.

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus norint vykdyti komercinę veiklą internetinės parduotuvės pagalba, yra numatomos dvi tokios veiklos vykdymo galimybės:

–                    Užregistruojant vykdomą veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir tokios registracijos pagrindu išsiimant individualios veiklos pažymą;

–                    Įsteigiant juridinį asmenį (uždarąją akcinę bendrovę arba individualią įmonę).

Priklausomai nuo pasirinktos komercinės veiklos vykdymo galimybės yra skaičiuojami skirtingo tipo bei dydžio mokesčiai, skiriasi vykdomos veiklos registravimo reikalavimai, taip pat kiti praktiniai veiklos aspektai. Taigi toliau trumpai aptariama kiekviena iš veiklos vykdymo galimybių:

 

I. Nusprendus verstis elektronine prekyba pagal individualios veiklos pažymą

 

Nusprendus verstis elektronine prekyba pagal individualios veiklos pažymą, yra privalu užregistruoti veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir tokios registracijos pagrindu išsiimti individualios veiklos pažymą. Pažymėtina, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas turi informuoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) skyrių apie vykdomą individualią veiklą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Gyventojas, vykdydamas elektroninės parduotuvės veiklą, valstybei privalo sumokėti šiuos mokesčius:

  • privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokestį;
  • valstybinį socialinio draudimo (toliau – VSD) mokestį;
  • gyventojų pajamų (toliau – GPM) mokestį (žr. Lentelė 1).


Taikytinų mokesčių dydžiai:

 

1.                   PSD: nors esate moksleivis ir privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) už Jus moka valstybė, tačiau pradėjus verstis individualia veikla šį mokestį papildomai vis tiek turėsite sumokėti ir Jūs. PSD įmokoms mokėti nustatytos 2 galimybės: pirma, finansinių metų pabaigoje mokamos 9 % dydžio PSD įmokos, skaičiuojamos nuo per finansinius metus gautų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų pusės (t. y. gautų grynųjų pajamų ir faktiškai turėtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų skirtumo), arba antra, kas mėnesį mokėti fiksuotą 72 Lt dydžio mokestį.

 

2.                   VSD: įmokos yra skaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, taikant 28,5% dydžio tarifą. Pažymėtina, kad VSD mokesčiai skaičiuojami tik nuo tos sumos, kuri neviršija 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (DPD) sumos, o per mėnesį – nuo sumos, kuri neviršija 4 DPD sumos. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 210 buvo patvirtinta, kad nuo 2011 sausio mėn. 1 d. 1 DPD yra 1170 Lt, todėl suma, kuri per metus viršija 51 160 Lt, o per mėnesį – 4 680 Lt, nebus apmokestinama VSD mokesčiu.

 

3.                   GPM: skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų pusės, taikant 5 % dydžio tarifą. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsniu, gyventojas gali pasirinkti vieną iš įstatyme nurodytų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų apskaičiavimo būdų:

 

(i)                  atskaitant faktiškai patirtas ir įrodymais pagrįstas išlaidas arba

(ii)                 preziumuoti, kad išlaidos sudaro 30 % gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.

Pažymėtina, kad pirmuoju būdu leidžiama įskaičiuoti mokėtas PSD ir VSD įmokas į turėtas išlaidas, tuo tarpu antrasis būdas palankus tam individualia veikla besiverčiančiam gyventojui, kuris neturi galimybės pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

 

GPM įmokos nuo individualios veiklos pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki einamųjų metų geguzės 1 d.,t. y. iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo..

 

Lentelė Nr. 1. Mokesčiai, mokėtini vykdant individualią veiklą pagal pažymą

 

Dirbant pagal individualios veiklos pažymą
GPM VSD PSD
Moka individualia veikla užsiimantis asmuo 5 % 28,50 %* 9 %**
Iš viso: 42,5 %***

 

* Mokesčio suma negali viršyti 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumai.

** Yra galimybė privalomojo sveikatos draudimo mokestį mokėti kas mėnesį. Tokiu atveju teks mokėti fiksuotą 72 Lt dydžio mokestį.

*** Atskaičiuojama nuo pusės per mokestinį laikotarpį turėtų apmokestinamųjų pajamų.

 

 

II. Nusprendus verstis elektronine prekyba įsteigiant juridinį asmenį

 

Steigti juridinį asmenį rekomenduotina tais atvejais, kai planuojama vykdyti ilgalaikę ir didelės apimties veiklą, kurios pagrindu gaunamos pajamos taptų pagrindiniu ar vienu pagrindinių pajamų šaltinių. Aptariant elektroninės prekybos vykdymo galimybes įsteigus juridinį asmenį pažymėtina, jog juridinio asmens steigimas reikalauja papildomų steigimo išlaidų.

 

Rekomenduotina rinktis iš dviejų alternatyvų – steigti uždarąją akcinę bendrovę arba individualią įmonę. Lyginant šių dviejų juridinių asmenų tipus bei jiems keliamus reikalavimus, verta aptarti šiuos esminius skirtumus:

 

1.                   Juridinio asmens pradinio kapitalo dydis: steigiant uždarąją akcinę bendrovę minimalus pradinio kapitalo dydis yra 10 000 Lt, tuo tarpu individualios įmonės steigimo atveju pradinio kapitalo reikalavimas nėra taikomas;

 

2.                   Juridinio asmens atsakomybė: uždaroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo Toks juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tuo tarpu individualios įmonės savininkas už individualios įmonės prievoles Įmonės atsako tiek įmonės, tiek savo asmeniniu turtu, t. y. įmonės ir jos savininko turtas nėra formaliai atskirtas;

 

3.                   Reikalavimai juridinio asmens vadovui: vienas iš uždarosios akcinės bendrovės valdymo organų yra bendrovės vadovas (direktorius), į bendrovės valdymą įtraukiamas jį įdarbinant pagal darbo sutartį (vadinasi, bendrovės atveju privaloma mokėti tiek atlyginimą vadovui, tiek su darbo santykiais susijusius mokesčius valstybei), Individualios įmonės atveju nereikia atskirai steigti įmonės vadovo pareigybės – įmonės valdyme veikia tik savininkas.

 

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog individualios įmonės vadovas turi mokėti valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už save patį;

 

4.                   Reikalavimai buhalterinei apskaitai: uždarosios akcinės bendrovės atveju apskaita yra sudėtingesnė,, todėl yra privalu arba samdyti buhalterį arba tokias paslaugas teikiančią įmonę. Tuo tarpu individualios įmonės atveju buhalterinę apskaita yra tvarkoma žymiai paprasčiau ir visus su tuo susijusius veiksmus gali atlikti pats įmonės savininkas.

 

Pažymėtina, kad su juridinio asmens vykdoma komercinė veikla yra apmokestinama šiais mokesčiais:

 

– pelno mokestis;

– pridėtinės vertės mokestis (PVM).

 

Pelno mokestis: mokėjimo tvarką reglamentuoja LR pelno mokesčio įstatymas, kurio 5 str. sakoma, kad juridinių asmenų per mokestinius metus gautam pelnui yra taikomas 15 % arba lengvatinis 5 % dydžio Pelno mokesčio tarifas. Lengvatinis mokesčio tarifas yra taikomas tais atvejais, kai juridinio asmens mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 Lt ir vidutinis įmonės sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog LR pelno mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kada ši mokesčio lengvata nėra taikoma (LR pelno mokesčio įstatymas 3 str.). Pelno mokestis yra taikomas apmokestinamam pelnui, kuris apskaičiuojamas iš per mokestinius metus turėtų įmonės pajamų atskaičius neapmokestinamas pajamas (LR pelno mokesčio įstatymo 12 str.), leidžiamus atskaitymus (LR Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.) bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (LR Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 2 d.).

 

PVM:  šį mokestį privaloma mokėti, jei įmonės vykdoma veikla per finansinius metus pasiekia 100 000 Lt apyvartą.

 

Kokiu būdu verstis elektronine prekyba – individualios veiklos pažymėjimo pagrindu ar įsteigiant juridinį asmenį – vienareikšmiškai atsakyti nėra lengva. Viskas priklauso nuo to, kokios apimties veikla norite užsiimti. Jei siekiate verstis nedidelio masto veikla, naudingiau yra pasinaudoti individualios veiklos pažymėjimo pagrindu vykdomos veikos teikiamomis galimybėmis.

 

Tokiu atveju yra žymiai paprasčiau pradėti vykdyti komercinę veiklą, nereikia steigti juridinio asmens, lengvesnis ir vykdomos veiklos apskaitos vedimas. Tačiau tuo atveju, jei ketinate verstis plačios apimties veikla, naudingiau yra įsteigti juridinį asmenį, kadangi turėsite daugiau galimybių plėtoti savo veiklą, skolintis iš banko, priimti darbuotojų ir panašiai.

 

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo niuansus, prieš apsispręsdami kokią veiklos forma pasirinkti, patartina pasikonsultuoti su teisininkais, kurie geriau įsigilinę į konkrečią situaciją padėtų atrasti palankiausią situacijos sprendimą.

 

Šioje teisinėje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip absoliučiai teisinga ir išsami. Dėl išsamesnės individualios konsultacijos galite kreiptis į teisinių paslaugų kontorą „D Legals“.